- bliūti
- bliū́ti vksm. Gyvuliai̇̃ bliū́dami bė́go prie lóvio.
.
.
bliūti — bliūti, bliū̃va (bliū̃ja, bliū̃na Š, sta J), bliùvo intr. K, Trgn bliauti, rėkti: Bliūja, rėkia avelė pilve JV757. Gyvuliai bliūdami bėgo iš netvarkingai sumestų rąstų krūvos rš … Dictionary of the Lithuanian Language
bliudyti — bliudyti, bliùdo, bliùdė caus. bliūti; virkdyti, erzinti: Paliauk nors kada tuos vaikus bliudyti – jau man galvą pusiau plėšia tos jų gerklės Gl. Ko tu čia bliudai vaiką kaip veršį? Užv. Bliudys tave uošvelė KlvD51. | refl.: Ko ten tie vaikai… … Dictionary of the Lithuanian Language
bliuvimas — bliuvìmas sm. (2) → bliūti … Dictionary of the Lithuanian Language
išbliūti — intr. išplerti: Stebulė išbliùvo, užtat ratas mataškuoja Grš. bliūti; išbliūti; prabliūti; subliūti … Dictionary of the Lithuanian Language
prabliūti — intr. 1. imti bliauti: Veršis prabliùvo J. Jau bliūte prabliùvo avis J. Vos tik teliuką atitraukė nuo karvės, tuoj ir prabliùvo ji Lš. 2. menk. pravirkti: Užsibariau, tai i prabliùvo Gs. Prabliùvo kap veršis junkomas Dkš. Jis prabliùvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
subliūti — intr. 1. imti bliauti: Karvė subliùvo K. Gyvolis subliùvo dideliai J. 2. surikti, sušukti: Tas nevidonas vėl subliùvo kaip liūtas Sch184. 3. menk. pravirkti: Ji ir subliùvo nesavu balsu Gs. bliūti; išbliūti; … Dictionary of the Lithuanian Language